Rugpjūčio 19 d.
XX Eilinis Sekmadienis, B eilinis laikas E2
Jn 6, 51–58
Komentuodamas sekmadienio Evangeliją ir Jėzaus žodžius apie gyvąją duoną, popiežius Pranciškus sako, kad gyvoji duona yra Jėzus. Gyvoji duona yra Eucharistijos simbolis. Šiandienos Evangelijos ištraukoje užsimenama apie tai, kad kai kurie pasipiktina šiais Jėzaus žodžiais: „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.“ Klausytojų nuostaba yra suprantama, juk Jėzus kalba taip, kaip kalbėjo pranašai norėdami, kad mes, žmonės, keltume klausimus, ieškotume sprendimų, kad susimąstytume, ką reiškia „valgyti Jėzaus kūną ir gerti jo kraują“. Ar tai tik įvaizdis, kalbėjimo būdas, ar nuoroda į kažką tikra? Kad atsakytume į šį klausimą, turime įsižiūrėti, kas vyksta Jėzaus širdyje, kai jis laužo duoną išalkusiai miniai. Žinodamas, kad turės mirti už mus, Jėzus tapatinasi su šia laužoma ir dalijama duona, kuri jam tampa jo laukiančios Aukos simboliu, – aiškina popiežius Pranciškus.
Kulminacija įvyksta Paskutinės Vakarienės metu, kai duona ir vynas iš tiesų tampa Jo Kūnu ir Krauju. Jėzus mums palieka Eucharistiją, kad mes galėtume tapti viena su Juo. Jėzus sako: „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame.“ „Pasilikti“ reiškia Jėzaus buvimą mumyse ir mūsų buvimą jame. Komunija yra supanašėjimas: Jį valgydami, tampame kaip Jis. Tačiau tam reikia mūsų „taip“, mūsų ištikimo tikėjimo.
Kartais Mišiose jaučiame šį prieštaravimą: kam reikia Mišių? Einu į bažnyčią tuomet, kai jaučiu poreikį, arba verčiau meldžiuosi vienumoje. Tačiau Eucharistija nėra nei privati malda, graži dvasinė praktika, nei paprastas Jėzaus veiksmų Paskutinės Vakarienės metu paminėjimas. Sakome, kad Eucharistija yra atminimas, Jėzaus mirties ir prisikėlimo suaktualinimas, sudabartinimas: duona iš tikrųjų yra Jo Kūnas, paaukotas už mus, vynas iš tiesų yra Jo Kraujas, išlietas už mus, – sako Šventasis Tėvas.
Popiežius pabrėžia, jog Eucharistija yra pats Jėzus, kuris visiškai atiduoda save mums. Jeigu su tikėjimu maitinamės Juo ir per eucharistinę Komuniją gyvename Jame, tai perkeičia mūsų gyvenimą, paverčia jį dovana Dievui ir broliams. Valgyti šią „Gyvybės duoną“ reiškia supanašėti su Kristaus širdimi, jo pasirinkimais, mintimis, elgesiu. Pasak popiežiaus, tai reiškia tapti taikos, atleidimo, susitaikymo žmonėmis. Gyvendami tikroje bendrystėje su Jėzumi šioje žemėje pereiname iš mirties į gyvenimą.
Jėzus užbaigia savo kalbą žodžiais: „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą.“ Jau dabar gyvendami realioje Komunijoje su Jėzumi, pereiname iš mirties į gyvenimą. Dangus prasideda būtent šioje bendrystėje su Jėzumi.
Tekstas parengtas remiantis 2015 m. rugpjūčio 16 d. Petro aikštėje popiežiaus pasakytu Evangelijos komentaru.