Šv. Mišių metu Kauno Santakoje susirinkusiems žmonėms Šventasis Tėvas sakė homiliją: „Krikščionio gyvenimo kelias visuomet veda per kryžių, kuris tuo metu atrodo, kad niekuomet nesibaigs. Praėjusios kartos yra išgyvenusios okupacijos įkarštį, kančią tų, kurie buvo tremiami, netikrumą tų, kurie negrįžo, įskundimų ir išdavystės gėdą. <…> Kiek daug iš jūsų matėte svyruojantį tikėjimą dėl to, kad Dievas neatėjo apginti jūsų, <…> neįsikišo į jūsų istoriją“.
Šventasis Tėvas priminė, kad pakeliui į Jeruzalę Jėzus ne kartą apaštalams sakė, kad „mokinystė apima ir išbandymų, ir skausmo momentus“. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien „valdžios ir garbės troškimas yra labai paplitęs gyvenimo stilius tų, kurie nepajėgia išgyti iš savo praeities žaizdų ir galbūt todėl šiandien nenori įsipareigoti darbui“.
Popiežius Pranciškus paragino prašyti Jėzaus, kad „sutaikytų mus su mūsų praeitimi ir lydėtų mus dabartyje“. Taip pat kvietė būti „išeinančia“ Bažnyčia ir nebijoti „išeiti ir eikvoti save net tada, kai atrodo, kad tampame nematomi, prarasti save dėl pačių mažiausių, užmirštųjų, dėl tų, kurie gyvena egzistencijos pakraščiuose.“
Pasibaigus šv. Mišioms Popiežius kalbės „Viešpaties Angelo“ maldą.
LVK Pasiruošimo Popiežiaus vizitui komiteto informacija